- lecinti
- ×lẽcinti, -ina, -ino tr. lepinti: Motina vaiką lẽcina, t. y. pestija, duoda valią kūdikiui, augina J. Kad mes augom, mūsų nėkas nelecino Yl. | Daržūse lecinta [raudonųjų serbentų atmaina], tura uogas tad kūnines, tad druožėtas P. | refl.: Jo žmona labai lecinas Slnt. Buvo tai mergelė aštuoniolikos metų, didžiai grakšti ir tarsi išmintinga, kurią, tėvai vieną teturėdamys, lecino ir puošė M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.